Anksčiau galvojau, kad skaitymas turi būti produktyvus. Kad verta skaičiuoti perskaitytas knygas, pildyti sąrašus, judėti pirmyn. Kuo daugiau – tuo geriau. Tačiau su laiku pastebėjau, kad kai kurios knygos man tiesiog nepasiduoda greitam skaitymui. Ir vis dažniau leidžiu sau neskubėti. Ne todėl, kad trūktų laiko ar motyvacijos, o todėl, kad lėtas skaitymas man pradėjo reikšti daugiau.
Isabel Abedi – IzolaApie ribas tarp realybės ir jausmų
„Izola“ buvo viena iš tų knygų, kuri į rankas pateko be didelio plano. Kartais tiesiog norisi kažko kitokio – ne per sunkaus, bet ir ne visiškai paviršutiniško. Tokia, kuri leistų pabūti istorijoje, bet kartu paliktų ir kažką apmąstymui.
