Romo Daugirdo „Tatuiruotės ant veidrodžių“ – tai poezijos rinkinys, kuris įtraukia tarsi atsitiktinai, tačiau palieka gilų įspūdį. Knyga, kurios net neplanavau skaityti, tapo rytinio kavos puodelio kompanione ir priverstine pauze tarp kasdienių rūpesčių. Nors poezija niekada nebuvo „mano dalykas“, šis kūrinys, tarsi slapta pasimetęs laiko labirintuose, užčiuopė kažką labai asmeniško.
Ši knyga į mano rankas pateko neplanuotai. Tvarkant lentynas ir peržiūrint knygas, kurios jau seniai prarado savo vietą, „Tatuiruotės ant veidrodžių“ atsidūrė krūvelėje „Rask naujus namus“. Tačiau netyčia ją atsivertusi, nebegalėjau užversti. Skaičiau eilėraštį po eilėraščio, kol gėriau kavą ir stebėjau, kaip pamažu keičiasi rytas. Atrodė, kad šis kūrinys atėjo būtent tuo momentu, kai jam buvo lemta mane pasiekti.
Daugirdo poezija – tai eilės, kupinos tylos ir gilumos. Jos nekelia triukšmo, neperkrauna simboliais, tačiau liečia jautrias sielos vietas. Tarsi žodžių tatuiruotės, jos trumpam įsirėžia į mintis, priverčia sustoti ir apmąstyti. Knygoje daug jausmo ir savito gyvenimo stebėjimo, kuris net ir tiems, kurie nėra dideli poezijos mėgėjai, gali pasirodyti artimas ir suprantamas.
Skaitant šias eiles, kilo jausmas, kad galbūt poezija manęs nebuvo pasiekusi iki šiol dėl netinkamo laiko. O galbūt aš pati keičiuosi? Gal tokiems kūriniams reikia ne tik tinkamos nuotaikos, bet ir tam tikro gyvenimo momento, net galbūt mėnulio fazės? Viena aišku – ši knyga tapo netikėtu priminimu, kad literatūra turi daugybę veidų ir kartais tenka leisti sau nuklysti nuo pažįstamo kelio.
Ar patiko? ⭐⭐⭐⭐
Ar skaityčiau kitą kartą? Galbūt, bet vis dar manau, jog poezija nėra mano žanras
Ar rekomenduočiau? Neturiu patirties su poezija rekomendacijosm, bet jei patiko man, galimai patiks ir jums
Ar norėčiau pasilikti lentynoje? Jau atidėta atidavimui, vargu ar pasiliksiu. Bet tik dėl vietos trūkumo, ne knygos turinio.
„Tatuiruotės ant veidrodžių“ – tai kūrinys, kuris gali pakeisti nuomonę apie poeziją. Net jei kaip ir aš nesate dideli šio žanro mėgėjai, šios eilės gali nustebinti savo paprastumu ir artumu. Kartais reikia tik leisti knygai jus pasiekti – ir ji ras kelią.
