Paskutiniu metu niekaip nerandu įdomių filmų apie apokalipsę. Atrodo, viską, kas verta dėmesio, jau peržiūrėjau. Tad natūraliai akys pakrypo į knygas ta tema. Hugh Howey „Šachta“ atsidūrė mano rankose kaip alternatyva distopiniam kino pasauliui – ir galiu pasakyti, kad ši knyga puikiai užpildė tą tuštumą.
Tai istorija apie pasaulį, kuriame žmonės gyvena po žeme – milžiniškoje šachtoje, kuri tapo jų prieglauda nuo paviršiuje tvyrančio mirtino užterštumo. Kiekvienas aukštas turi savo paskirtį, visuomenė sukurta griežta hierarchija, o taisyklės – negailestingos. Šachtoje viskas kontroliuojama, o svarbiausia gyvenimo tiesa yra ta, kad eiti į paviršių reiškia mirtį. Tačiau ar tikrai viskas yra taip, kaip sakoma?
Hugh Howey meistriškai kuria įtampą. Knyga nuo pat pirmų puslapių įtraukia, o pasakojimas vystosi neskubėdamas, bet tuo pačiu nepraranda tempo. Tai ne tik apie išlikimą, bet ir apie žmogaus prigimtį – smalsumą, laisvės troškimą ir pasipriešinimą sistemai. Man patiko, kaip autorius pamažu atskleidžia šachtos pasaulio paslaptis, leisdamas skaitytojui kartu su veikėjais po truputį suprasti, kas slypi už šio uždaro pasaulio sienų.
Šis romanas primena geriausius distopinius kūrinius – jei patiko „Bado žaidynės“ ar „1984“, ši knyga gali būti įdomus atradimas. Ji kelia klausimus apie valdžią, kontrolę ir tai, ką reiškia būti laisvam. O svarbiausia – ji leidžia visiškai pasinerti į kitą realybę, kas man ir buvo svarbiausia ieškant naujo apokaliptinio pasaulio.
Ar patiko? ⭐⭐⭐⭐⭐
Ar skaityčiau kitą kartą? Galbūt, jei pasiilgsiu distopinės atmosferos
Ar rekomenduočiau? Taip, visiems, kurie mėgsta distopijas ir postapokaliptines istorijas
Ar norėčiau pasilikti lentynoje? Taip, nes tai knyga, prie kurios galiu grįžti
„Šachta“ buvo puikus pasirinkimas, kai kino pasaulyje jau nebebuvo naujų atradimų. Ji įtraukia, intriguoja ir palieka daugybę klausimų apie žmonių prigimtį bei jų norą pažinti tai, kas slepiama. Jei ieškote kažko atmosferiško ir stipriai įtraukiančio – ši knyga tam puikiai tiks.
