Knygų apžvalgos

Hugh Howey – Pamaina. Kelionė į distopijos pradžią

„Šachta“ mane įtraukė taip stipriai, kad net nekilo klausimų, ar skaitysiu tęsinį. Kaip galima neskaityti tęsinio, kai pirmoji dalis paliko tiek daug klausimų ir sukūrė pasaulį, kuriame tiesos reikia ieškoti sluoksnis po sluoksnio? „Pamaina“ grąžina į tą pačią distopinę realybę, tačiau šį kartą su kitu požiūriu – čia ne tik atsakymai, bet ir visiškai nauji klausimai apie tai, kaip šis pasaulis apskritai atsirado.

Šioje dalyje autorius pasuka laiko ratą atgal – atgal į pačią pradžią, kai šachtos dar nebuvo pilnos žmonių, kai planai tik dėlioti, o valdžia dar tik formavo ateitį, kuri galiausiai tapo distopine būtimi. Pirmoji knyga leido pažinti gyvenimą šachtoje, o ši – suprasti, kaip viskas prasidėjo. Tai tarsi kelionė laiku į viso siaubo pradžią, kuri leidžia geriau suvokti, kodėl viskas susiklostė būtent taip.

Hugh Howey išlaiko tą patį įtampos ir paslapties jausmą, tačiau dabar viskas vyksta ne chaotiškame kovos dėl išlikimo kontekste, o šaltame planavime, manipuliacijose ir politiniuose žaidimuose. Tai knyga apie kontrolę ir žmones, kurie ją kuria. Man patiko, kad autorius nebijo gilintis į veikėjų psichologiją – kaip žmonės tampa sistemos dalimi, kaip galia keičia jų sprendimus ir kaip net pačios geriausios intencijos gali virsti pragaro mašina.

Skaitant jautėsi, kad tai kitokio tipo knyga nei „Šachta“. Jei pirmoji dalis buvo labiau apie veiksmą ir išlikimą, tai ši – apie tai, kaip visa tai buvo sukurta. Tempas vietomis gali būti lėtesnis, tačiau tai natūralu, nes čia labiau dėliojami pamatai nei sprendžiamos tiesioginės kovos už gyvybę situacijos. Tačiau jei „Šachta“ patiko, ši knyga suteikia dar gilesnį pasaulio supratimą ir neleidžia sustoti ties pirmąja dalimi.

Ar patiko? ⭐⭐⭐⭐
Ar skaityčiau kitą kartą? Galbūt, jei norėčiau iš naujo suvokti, kaip viskas prasidėjo
Ar rekomenduočiau? Taip, visiems, kurie skaitė „Šachtą“ – nes tiesiog privaloma tęsti
Ar norėčiau pasilikti lentynoje? Taip, nes tai neatskiriama istorijos dalis

„Pamaina“ nėra tiesiog tęsinys – tai kelionė į distopijos šaknis. Ji neleidžia likti tik su pusiau suprasta istorija, o praplečia visą „Šachtos“ pasaulį ir leidžia geriau suvokti sistemą, kuri sugriovė civilizaciją. Jei jau pradėjote šią kelionę, būtina eiti iki galo.