Ar pažįstamas jausmas, kai rankose laikai intriguojančią knygą, bet kažkur įpusėjus puslapiai pradeda dusti nuo dulkių? Tokios nepabaigtos knygos neretai tampa mūsų skaitymo kelionės „paminklais“. Bet ar tai reiškia, kad trūksta skaitymo motyvacijos, ar tiesiog keičiasi mūsų skaitymo įpročiai?

Kiekvieną kartą užvertus knygą, manyje lieka jausmas, kad patyriau kelionę. Tačiau laikui bėgant dalis tų kelionių ima blukti – nebeprisimenu veikėjų vardų, siužeto vingių ar net to, kaip jaučiausi skaitydama. Jau nekalbu apie tai, kad atsiminti autorius ir knygų pavadinimus tampa sunku ir knygyne žvelgdama į viršelį galvoju "ar jau skaičiau?".

Taip, nesu influencerė, kuri gauna knygų siuntinius iš leidyklų su rašteliais „linkėjimai nuo autorės“. Knygas perku pati. Dažniausiai – skaitytas, su nuolaida, per akcijas ar kitaip „gudriai“. Skaitymas man – malonumas. O kaip žinia, malonumai kartais kainuoja. Tačiau tikrai nemanau, kad dėl meilės knygoms gyvenimas turėtų virsti finansiniu iššūkiu.