Šią knygą įsigijau per knygų mugę – šiek tiek pavėlavusi į jos populiarumo traukinį. Kai „Moneta & labirintas“ buvo paskelbta 2023 metų geriausia knyga prozos kategorijoje, visur apie ją buvo kalbama, bet tuo metu kažkaip jos nepačiupinau. Gal todėl, kad buvau nusiteikusi skeptiškai – filosofinė proza man kartais pasirodo pernelyg nutolusi nuo tikrovės. Bet kai pamačiau, kad jau pasirodė antra dalis, nusprendžiau, jog metas pasivyti. Ir džiaugiuosi, kad taip nusprendžiau.
Ši knyga – tai tikras labirintas, bet ne tas, kurį lengvai įveiki per vakarą. Tai tekstas, kurį skaitai ne tam, kad kuo greičiau pasiektum pabaigą, o kad pasiklystum mintyse, idėjose, sluoksniuose. Adomėno rašymas intensyvus, tankus, kupinas nuorodų į istoriją, mitologiją, filosofiją ir literatūrą. Tai tikras intelektualinis iššūkis – skaitydama ne kartą stabtelėjau, grįžau atgal, pasitikrinau, ką supratau, ką praleidau.
Ir vis dėlto, nors tai tekstas, kuris reikalauja dėmesio, jis nėra atitolęs nuo žmogiškojo – čia daug apie pasirinkimus, atsakomybę, pasikartojimus ir tuos momentus, kai gyvenimas pasuka netikėtu keliu. Knygos struktūra – lyg mozaika, kurioje kiekvienas fragmentas turi savo reikšmę, bet tik pabaigoje supranti, kaip jie susiję.
„Moneta & labirintas“ nėra skaitinys po darbų atpalaiduoti galvą – tai knyga, kuri ją įjungia visu pajėgumu. Bet būtent dėl to ji ir verta dėmesio. Dabar, kai jau laukia antra dalis, esu pasiruošusi nerti dar giliau – nes šis labirintas pasirodė vertas tyrinėjimo.
Ar patiko? ⭐⭐⭐⭐
Ar skaityčiau kitą kartą? Ne visą, bet tikrai norėsiu atsiversti tam tikras dalis
Ar rekomenduočiau? Taip, tiems, kurie mėgsta intelektualią, filosofinę prozą
Ar norėčiau pasilikti lentynoje? Taip, kaip vieną įdomiausių šiuolaikinės lietuvių literatūros atradimų
„Moneta & labirintas“ – tai knyga, kuri neveda už rankos, bet kviečia ieškoti, klaidžioti, atrasti. Ir nors kartais jautiesi praradęs kryptį, galiausiai supranti, kad būtent tame klajojime ir slypi jos esmė.
