„Aš jam paaiškinu jau dešimtą kartą, bet jis vis tiek nesupranta.“ Ši frazė labai dažnai nuskamba vakare, kai ant stalo guli matematikos pratybos, laikrodis rodo, kad jau per vėlu, o kantrybės liko minimaliai. Jūs norite padėti, bet vietoj progreso atsiranda įtampa, ašaros arba visiška tyla. Ir tada kyla nemalonus klausimas - gal aš kažką darau ne taip?
Knygos, kurios pakeitė mano požiūrį
Yra knygų, kurios perskaitomos ir lieka lentynoje. Ir yra tokių, kurios pasilieka ilgiau – ne kaip siužetas ar veikėjai, o kaip mintis, kuri netikėtai iškyla kasdienybėje. Ilgą laiką maniau, kad knygos mane tiesiog lydi. Skaitau, užverčiu, einu toliau. Tačiau su laiku supratau: kai kurios jų tyliai pakeičia požiūrį – į save, žmones, santykius ar net tai, kaip suvokiu laiką.
Markus Zusak – Knygų vagilė. Apie žodžių galią net tamsiausiu metu
„Knygų vagilė“ ilgą laiką buvo iš tų knygų, apie kurias girdėjau labai daug, bet vis atidėliojau. Gal dėl temos, gal dėl to, kad žinojau – tai nebus lengvas skaitinys. Ir visgi, kai pagaliau paėmiau ją į rankas, supratau, kad kai kurios knygos ateina tada, kai joms laikas.
