Aušvico tema vis nutolsta ir vėl prie jos sugrįžta. Atrodo, lyg ji niekada iki galo neišnyksta – tik kuriam laikui pasislepia kasdienybės triukšme. Bet gyvename neramiais laikais, ir vis kažkas ją vėl iškelia į paviršių. Tuomet sustoju, prisimenu ir pradedu ieškoti – ką dar galiu perskaityti, kad suprasčiau, kad nepamirščiau. Taip į mano rankas pateko Eddy de Wind „Galutinė stotis – Aušvicas“.
Ši knyga iš karto pasirodė kitokia nei daugelis kitų skaitytų šia tema. Gal todėl, kad tai ne romanas, ne interpretacija, o tiesioginis liudijimas. Autorius – gydytojas, pats kalintas Aušvice, ir šią knygą jis pradėjo rašyti dar būdamas stovykloje, vos ją išlaisvinus. Tai suteikia tekstui ypatingą svorį – jauti, kad čia nėra distancijos, nėra „praėjusio laiko filtro“. Viskas labai arti, labai gyva, labai tikra.
Skaitant ne kartą pagavau save galvojančią, kad ši knyga ne tiek pasakoja istoriją, kiek leidžia pabūti joje. Čia nėra dramatizavimo ar literatūrinių pagražinimų – tik kasdienybė, kuri pati savaime yra sunkiai suvokiama. Žmonės, situacijos, pasirinkimai, kurių neturėtų būti. Ir visgi jie buvo.
De Wind rašo santūriai, be perteklinių emocijų, bet būtent tai daro tekstą dar stipresnį. Atrodo, kad tarp eilučių slypi dar daugiau, nei parašyta. Kartais norėjosi sustoti, padėti knygą, leisti sau atsikvėpti. Bet kartu buvo ir tas jausmas, kad turiu skaityti toliau – iš pagarbos, iš poreikio suprasti, iš noro nepamiršti.
Tai knyga, kuri nepalieka vietos romantizavimui. Ji nesistengia sušvelninti ar paaiškinti. Ji tiesiog yra. Ir galbūt būtent todėl ji tokia svarbi.
Ar patiko? ⭐⭐⭐⭐⭐
Ar skaityčiau kitą kartą? Sunku pasakyti, bet tam tikras vietas tikrai dar atsiversčiau
Ar rekomenduočiau? Taip, tiems, kurie nori ne tik skaityti, bet ir suprasti
Ar norėčiau pasilikti lentynoje? Taip, kaip tylų, bet labai svarbų priminimą
„Galutinė stotis – Aušvicas“ nėra lengvas skaitinys ir net neturėtų toks būti. Tai knyga, kuri grąžina prie esmės – prie žmogaus, prie istorijos, prie atsakomybės prisiminti. Ir kartais būtent tokios knygos yra pačios reikalingiausios.
