Ilgą laiką man atrodė, kad pakartotinai skaityti tą pačią knygą – šiek tiek keista. Juk lentynose tiek daug dar neatrastų istorijų, tiek daug „būtinų perskaityti“. Kam grįžti prie to, ką jau žinai? Tačiau bėgant metams pastebėjau, kad kai kurios knygos į mano rankas sugrįžta pačios. Ir kiekvieną kartą – vis kitaip.
Pirmas skaitymas – istorija
Kai knygą skaitau pirmą kartą, dažniausiai mane veda smalsumas. Noriu sužinoti, kas bus toliau, kaip klostysis siužetas, kuo viskas baigsis. Tai aktyvus skaitymas – puslapiai verčiami greitai, kartais net su lengvu nekantrumu. Tokiu metu knyga man yra pasakojimas, kelionė, įvykiai.
Antras skaitymas – jausmas
Sugrįžus prie tos pačios knygos, viskas pasikeičia. Nebelieka skubėjimo. Nebereikia sekti siužeto posūkių, nes jie jau pažįstami. Užtat atsiranda vietos detalėms – sakiniams, nuotaikai, personažų vidiniams išgyvenimams. Pastebiu tai, ko anksčiau nepastebėjau. Kartais net stebiuosi, kaip galėjau praleisti tam tikras vietas.
Mano asmeninė patirtis
Yra knyga, prie kurios grįžau po kelerių metų. Pirmą kartą ją skaičiau būdama pavargusi, ieškodama tiesiog pabėgimo po darbo dienos. Antrą kartą – jau kitame gyvenimo etape. Ir tai buvo visiškai kita knyga. Tos pačios scenos sukėlė skirtingas emocijas, o veikėjų sprendimai, kurie anksčiau atrodė nesuprantami, staiga tapo labai artimi. Tada supratau, kad kartais keičiasi ne knyga, o skaitytojas.
Ką apie mus pasako pakartotinis skaitymas
Grįžimas prie tos pačios knygos dažnai atskleidžia mūsų skaitymo įpročius ir vidinius pokyčius.
- Jei norisi skaityti tą pačią knygą dar kartą, vadinasi, ji paliko pėdsaką.
- Jei skaitant antrą kartą ji nebeveikia – tai irgi atsakymas.
- Jei knyga „užauga“ kartu su mumis, tai ženklas, kad ji buvo pasirinkta neatsitiktinai.
Ar verta save versti?
Ne visos knygos skirtos pakartotiniam skaitymui. Ir tai visiškai normalu. Kartais pakanka vieno karto. Kartais knyga savo darbą jau atliko – davė emociją, mintį, atsakymą. Skaitymo motyvacija neturėtų virsti pareiga. Jei kyla noras grįžti – grįžk. Jei ne – drąsiai rinkis naują istoriją.
Pakartotinis skaitymas man tapo ne įpročiu, o pasirinkimu. Tai lėtas, sąmoningas grįžimas ten, kur kažkada buvo gera. Ir kiekvieną kartą tai – ne tik knygos, bet ir savęs skaitymas iš naujo.
